Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Etiketas>Kalbos etiketas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kalbos etiketas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Kalbos etiketas kaip tautos savitumo išraiška. Sakytinė ir rašytinė kalba. Sakytinės kalbos klasifikacija pagal raišką: Bendrinė kalba; Tarmė; Buitinė šnekamoji kalba. Kalbos raiška.

Ištrauka

Kalbos etiketas susijęs su bendrąja elgesio kultūra. Žodis "etiketas" yra kilęs iš prancūzų kalbos (etiquette) ir nuo seno reiškė formalią ceremonijų tvarką, o etikų darbuose apibrėžiamas kaip "visuomenės išorinė kultūros sudedamoji dalis". Tačiau toks etiketo supratimas jį paverčia tik tam tikrų ritualų dalimi, priartina prie drabužių ar šukuosenų mados. Jei etiketas – tik elgesio išorės dalykas, jis supanašėja su žaidimo taisyklėmis – tam tikrais susitarimais ir jų paisymu. Tačiau etiketas apima ne vien išorinį elgesį. K. Stoškaus formuluotė teigia, kad "etiketas – ne dirbtinis natūralaus žmogaus antsluoksnis, o jo dvasinės kultūros atributas" (Stoškus, 1981 a,95). Kai etiketas traktuojamas kaip ritualinis žmonių bendravimo aspektas, išryškinamas jo istoriškumas, ryšiai su papročiais bei tradicijomis ir leidžiama atskleisti būdingas skirtingų kultūrų etiketo formas (Stoškus, 1981 b, 6-9). Kaip teigė F.de Sosiūras, "tautos papročiai atsispindi kalboje, o kita vertus – kalba formuoja tautą" (Sosiūras, 1977, 59).
Žvelgiant į etiketą kaip tautos savitumo išraišką, galima jo ieškoti kalbos etikete. Kalbos etiketas – kalbinė mandagumo išraiška. Žinoma, daugelį etiketo savitumų parodo ne kalbiniai bendravimo dalykai, ypač – mimika, gestai, laikysena. Jie tarsi papildo tai ,kas išreiškiama frazėmis, todėl ir juos reikia pažinti bei suvokti. Štai kinams išplėstos akys ir pakelti antakiai reikš ne nusistebėjimą, abejonę, o nepasitenkinimą, pasipiktinimą (Muratov, 1983,14). Jei italas pokalbio metu ima glostyti smakrą, tai nereiškia, kad jis susimąstė. Šis italų gestas įspėja: baik pliaukšti niekus, jau barzda dygzta (Muratov, 1983,14). Skiriasi ir kiekvienos kalbos etiketas. Jis susijęs su vidinėmis konkrečios kalbos galimybėmis, jos nusakymo būdais – "kalbos dvasia" (Krinickaitė, 1984, 4). Kai kurie išoriniai kalbos etiketo bruožai gali atrodyti panašūs. Gyvenimo situacijos įvairių tautų žmones verčia pasisveikinti ir atsisveikinti, padėkoti, užjausti, atsiprašyti. Nemaža bendravimo ir drauge kalbos etiketo panašumų turi visi krikščioniškieji, visi musulmoniškieji ir pan. kraštai. Bendra kultūrinė erdvė lemia ir tradicijų, ir papročių panašumus. Todėl ryškiausi skirtumai pastebimi, kai lyginami itin nutolusių kultūrų papročiai. Visiems žinoma, kad krikščioniškųjų Europos kraštų gyventojai pasisveikindami linki sėkmės ar gerovės pašnekovui. Taip elgiamės ir mes, lietuviai (Laba diena), taip daro mūsų kaimynai latviai (Labdien), lenkai (Dzien dobry), rusai (Dobry dien), vokiečiai (Guten Tag), anglai (Good morning) ir t.t. Rečiau mes ir mūsų kaimynai linkim sveikatos: Sveiki! Zdravstvuite! Kai kurie Afrikos tautų gyventojai sveikindamiesi praneša "Aš tave matau", mongolai teiraujasi, ar sveiki naminiai gyvuliai, o persai linki būti linksmiems (Vasilevskienė, 1991, 25).
Visi šie pavyzdžiai rodo, kad skiriasi sveikinimosi žodžių turinys. Kalbos etiketas gali skirtis forma: išreiškiamos tos pačios mintys, tie patys jausmai, vartojami adekvatūs žodžiai, bet jie pateikiami kita tvarka, skiriasi žodžių formos. Šitai geriausiai pastebime lygindami panašių kultūrų etiketo raiškas. Kai lietuvis reiškia prašymą ar pageidavimą, jis tai pradeda mandagumo žodžiais prašom, prašau, prašyčiau, pvz.: Prašom pasakyti, kelinta dabar valanda?; Prašyčiau truputėlį patraukti krepšį ir pan. Rusų kalbos etiketas čia reikalaus kitokios kalbinės elgsenos. Pirmiausia bus sakomas veiksmą parodantis veiksmažodis, o tik po to – mandagumo žodis: skažite, pažaluista...; podvinte, požaluista ir pan. Tokia kalbinė elgsena būdinga ir vokiečių kalbai. Jie taip pat sakys: sagen Sie, bitte; nennen Sie, bitte. Tokia žodžių tvarka bus vartojama ir anglų kalboje, pvz.: Give me a book, please.
Kalbinės raiškos skirtumai ypač pastebimi mokantis svetimųjų kalbų arba mokant kitakalbius lietuvių kalbos. Daugelio tautų žmonėms sunku išmokti tinkamai kreiptis lietuviškai, nes tik lietuviai ir latviai turi šiam tikslui specialią formą – šauksmininką, kitose kalbose kreipiamasi vardininku. Amerikiečiai sunkiai suvokia tu – jūs opozociją, būdingą daugeliui Europos tautų. Rusams atrodo įžeidu į pašnekovą kreiptis tik vardu ir pavarde, jiems įprastesnė dvinarė – vardo ir tėvavardžio – konstrukcija. Išmokti taisyklingai vartoti neįprastas žodžių formas ar sakinių konstrukcijas yra labai sunku. Kaip teigia S. Krinickaitė, "žmogus labiau linkęs įsiminti turinį, o ne raiškos formą, kuria tas turinys buvo pasakytas". Būdinga, kad greičiau pastebima ir įsidėmima tai, kas daiktus ar reiškinius jungia, o ne tai, kas juos skiria (Verečiaginas, Kostomarovas, 1980,140).
Taigi kiekviena kalba turi savitą kalbos etiketo turinį ir savitą jo raišką. Tik tada, kai jų abiejų paisome, gerbiame ir pašnekovą, ir gimtąją kalbą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-07-01
DalykasEtiketo referatas
KategorijaKita >  Etiketas
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis25.7 KB
Autoriusolga
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kalbos etiketas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2005-12-12 IP: 82.140.141.25
    L. sako

    gaila kag nera ivado ir isvadu... o seip neblogas darbas

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą