Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Etiketas>Arbatpinigiai – tradicija ar būtinybė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Arbatpinigiai – tradicija ar būtinybė

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Arbatpinigių kilmė. Kur, kaip ir kiek duoti. Arbatpinigių davimo taisyklės. Aptarnavimo arbatpinigiai. Arbatpinigius apmokestinti? Žmonių nuomonė. Išvados.

Ištrauka

Duoti ar neduoti, o jei duoti tai kur, kada ir kiek? Tikriausiai kiekvienas nors kartą gyvenime susidūrėme su situacija, kurioje žinojimas atsakymus į šiuos klausimus būtų išgelbėjęs nuo nepatogios situacijos ar net raudonavimo. Arbatpinigiai – vienas iš aktualiausių šių dienų temų.
Arbatpinigiai tapo įsišaknijusia tradicija ir etiketo reikalavimu visame pasaulyje. Dažniausiai arbatpinigiai, kaip papildomas uždarbis, duodami nedideles algas gaunantiems aptarnavimo sferos darbuotojams. Ir imantys arbatpinigius, ir duodantys juos gauna naudos – vieni paskatinami už įdėtas pastangas (paslaugumą, greitą aptarnavimą, ypatingas pastangas įtikti klientui), o kiti pamato, įvertina, kaip jais rūpinamasi, ir už tai atsidėkoja. Viešbučių, kavinių, restoranų darbuotojams, taksi vairuotojams arbatpinigiai – neatsiejama darbo užmokesčio dalis.
Atsidėkojimas arbatpinigiais už suteiktas smulkias paslaugas ar patarnavimus dar visai neseniai buvo šiek tiek politizuotas bei neigiamo atspalvio turintis reiškinys. Tačiau vis tiek arbatpinigiai buvo ir duodami, ir imami. Ir seniau, ir dabar. Vis dėlto yra dalykų, apie kuriuos verta žinoti, kad nepatektume į keblią padėtį. Juk nėra malonu nei pačiam pasijusti nepatogiai, nei į tokią pat situaciją įstumti viešbučio patarnautoją, kuris iš taksi automobilio iškėlė lagaminą, įnešė į kambarį, parodė, kaip langą atidaryti ar kaip naudotis televizoriaus pultu. Už šias paslaugas jam gali nepakakti tik padėkos, todėl jis ir toliau mandagiai užtruks su Jumis neatsisveikinęs. Tegu nestebina toks paslaugumas - jis laukia arbatpinigių. Demonstratyviai jų gali lūkuriuoti ir šveicorius, kuris restorane jus palydės iki iš anksto užsakyto staliuko. Arba viešbučio patarnautojas, atrakinęs viešbučio gyventojo užtrenktas kambario duris.

Arbatpinigių davimo ir ėmimo žinovai ne be reikalo teigia, kad pirmieji arbatpinigiai greičiausiai duoti restorane. Žinomi rašytiniai faktai, kad tam tikra pinigų suma būdavo padedama ant stalo dar iki tol, kol ant jo būdavo išdėliojami indai su valgiu.Tikėtasi, kad padavėjas, išvydęs pinigus, atidžiau, dėmesingiau ir nuolankiau aptarnaus. Jeigu klientas likdavo patenkintas, pakildamas nuo stalo jis šių pinigų nepaliesdavo, o palikdavo jį aptarnavusiam darbuotojui. Tačiau jeigu jis nutardavo, kad atitinkamo aptarnavimo taip ir nesulaukė, apie jokią materialinę padėką padavėjui kalbos nebebūdavo – pinigai nuo stalo atsidurdavo kliento kišenėje arba piniginėje. Senovės Anglijoje įsišaknijus arbatos gėrimo tradicijoms aptarnavimas kavinėse ar arbatinėse nebūdavo labai greitas. Užsisakius puodelį gėrimo, neretai tekdavo ir gerokai palaukti, o sulaukus gerti jau bemaž praaušusį gėrimą. Taip ant stalų atsirado dėžutės su užrašu T.I.P. (angliškai – to improve promptness – aptarnavimo pagreitinimui), į kurias įmesta moneta išties paskatindavo padavėją suktis greičiau. Galbūt iš čia kilo ir lietuviškas arbatpinigių pavadinimas? ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-11
DalykasEtiketo referatas
KategorijaKita >  Etiketas
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis26.52 KB
Autoriusvaida
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Arbatpinigiai tradicija ar butinybe [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą