Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Etiketas>Maisto valgymo kultūra
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Maisto valgymo kultūra

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Maisto valgymo kultūra istorijos raidoje. Maistas ir valgymas. Valgomojo reikšmė. Valgymo laikas. Kas kaip valgoma? Viešbučiai ir restoranai padeda siekti tikslų. Patarimai prie stalo. Kaip elgtis pavalgius? Kitų šalių maisto pažinimas. Išvados.

Ištrauka

Maistas – tai galimybė dalintis bei duoti, jis tarsi altruizmo išraiška: tėvų – vaikams, šeimininkų – lankytojams, užklydusiems svečiams. Tai svarbiausia, ką motina gali duoti savo vaikui, todėl maistas yra bene geriausias meilės ir saugumo įrodymas. Juo mes dalinamės valgydami kartu su kitais žmonėmis. Ne veltui, vakarienė daugelyje kultūrų yra metas, kai visa šeima ar bendruomenė susėda prie bendro stalo.
Kalbant apie maisto ruošimą, esame vieninteliai, kurie tai daro, jokiam kitam gyvūnui to nereikia. Tad pats maisto ruošimas yra ne tik poreikis – tai mūsų žmogiškumo simbolis, tai, kas išskiria mus iš kitų gyvūnų. Maistas simbolizuoja mūsų visuomeninę veiklą ir mūsų vietą visuomenėje, nes pats valgymas yra ne vieno ar poros, bet grupės žmonių reiškinys. Tačiau kiekvienas valgo skirtingą maistą, kuris patinka tik jam pačiam. Todėl maistas neretai atlieka socialinio barjero vaidmenį – taip mes išsiskiriame iš kitų. Tačiau jis ir sujungia, mes tapatiname save su kitais žmonėmis, kurie valgo tą patį maistą, tuo pačiu būdu. Pasirinkdami muziką, kalbą, elgesį, madą, stengiamės save tapatinti su panašiai besielgiančiais. Taip pat yra ir maisto srityje, kur akivaizdūs etniniai, religiniai bei klasiniai panašumai ir skirtumai.
Žmogus, kuris neišmano vietinių valgymo tradicijų, elgesio prie stalo kultūros, visuomenėje neretai laikomas pašaliečiu. Todėl tinkamai elgtis prie stalo yra labai svarbu. Deramai tai daryti reikėtų visą laiką, pradedant maisto parinkimu, paruošimu, patiekimo būdu ir baigiant valgymu.
Šiuo darbu stengiuosi apžvelgti kokia turėtų būti maisto valgymo kultūra , ne tik šiandien, bet ir kokia ji buvo istorijos raidoje, kaip reiktų elgtis vienu ar kitu atveju. Naudojausi internetu ir šiomis knygomis: Asama "Gražiai elkimės", Rosemarie Wrede – Grischkat "Manieros ir karjera".

Pobūviuose buvo patiekiama daugybė įvairiausių patiekalų, gėrimų, ypatingai didelį dėmesį skiriant jų suderinimui. Jau tada Egipte sėdėdavo prie stalo ant kėdžių. Skirtingai negu kitose tautose, Egipte prie stalo buvo leidžiama sėdėti ir moterims. Buvo netgi kažkas panašaus į užstalės muziką: muzikantai savo grojimu linksmindavo svečius. Namų šeimininkės rūpindavosi, kad vaišės vyktų sklandžiai.
Egzistuoja nuomonė, esą Europos istoriją nulėmė valgymo įpročiai. Štai, pavyzdžiui, prancūzai mėgsta baltą duoną, raudonąjį vyną ir stiprią kavą – šis produktų kompleksas atrodo ne toks maistingas, kaip vokiečių, kurie valgo juodą duoną ir geria alų, todėl neturėtų būti keista, kodėl pastarieji laimėdavo karus prieš prancūzus. Panašių įrodymų sutiktumėme ir Lietuvos istorijoje. Galbūt mūsų egzistenciją užtikrino bulvių bei mėsos patiekalai?
Senovės Graikijoje valgymo kultūra buvo kiek žemesnė. Po spartietiškų pusryčių ir tokių pat pietų, dažniausiai pamirkytos vyne duonos ir vandens, pavakary graikai susirinkdavo pagrindiniam valgymui, kurio metu net aukštuomenė retai valgydavo mėsą, bet gerdavo nemažai vyno. Valgydavo ir gerdavo iš molinių ar metalinių indų, patiekalus imdavo rankomis, o slidžius valgius valgydavo šaukštais. Homero laikais graikams buvo įprasta taip pat valgyti sėdint. Tačiau vėliau jie perėjo prie rytietiško papročio valgyti gulint ant specialios kanapos. Filosofas Epikūras pasisakė už gyvenimo malonumus, bet kartu įspėjo, kad jie neturėtų virsti besaikiu lėbavimu. Jis teigė, kad išmintingasis pasirenka ne tą valgį, kurio yra daugiausia, bet tą, kuris yra skaniausias. Aukščiausią išsivystymą Graikija pasiekė prieš 2500 metų, viešpataujant Perikliui. Tuo pačiu buvo ištobulinta ir valgymo bei virimo meno kultūra.
Senovės romėnai valgymo bei virimo meno papročius perėmė iš graikų. Jie taip pat valgė pirštais ir šaukštais, tik retais atvejais pjaustė mėsą peiliu ją prilaikydami šakute. Valgė romėnai gulėdami. Nauja buvo tai, jog jie naudojo rankoms nusiplauti dubenėlius ir servetėles. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-22
DalykasEtiketo referatas
KategorijaKita >  Etiketas
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis23.85 KB
AutoriusElinga
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaPanevėžio kolegija
FakultetasRokiškio filialas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Maisto valgymo kultura [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Panevėžio kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą