Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Etiketas>Tarptautinis protokolas ir etiketas Didžiojoje Britanijoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Tarptautinis protokolas ir etiketas Didžiojoje Britanijoje

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Įvadas. Pagrindinės kultūros kryptys. Kaip geriausia žmonėms bendrauti? Priklausomi ar nepriklausomi nuo kitų? Požiūris į laiką. Rizikuojantys ar vengiantys rizikos? Orientuoti į praeitį ar į ateitį? Kaip visuomenei geriau bendrauti su pasauliu? Ar bendravimas priklauso, ar nepriklauso nuo situacijos? Bendravimo būdai. Tinkamos ir netinkamos temos. Britų anglų kalba. Tonas, garsumas, kalbėsena. Tylos tarpai. Gestai ir veido išraiška. Laikysena ir fizinis artumas. Emocijos. Elgesys viešose vietose ir kaip būti geru svečiu ar šeimininku. Stiliai. Dovanos. Verslo etiketas. Kasdieninė tvarka įstaigoje. Vadovavimo stilius. Viršininkų ir pavaldinių santykiai. Susirinkimai ir prisistatymai. Derybos. Planavimas.

Ištrauka

Gyvenimas Britanijoje kai kuriems ne britams, kurių gimtoji kalba yra anglų, gali netikėtai pasirodyti sunkus ir kupinas netikėtumų. Tokia nelaukta situacija susiklosto todėl, kad jos niekas nesitiki dėl istorijos ir kalbos bendrumo, kuris, deja, paslepia esminius kultūrų skirtumus. Nors čia nėra tokio kultūrų skirtumo kaip, tarkim, tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, amerikiečiai tikisi, kad bus panašiai, todėl nustemba ir sutrinka pamatę, kad Britanijoje tų skirtumų ne tiek daug, bet jie yra esminiai. Kultūros, kurių kalba ta pati ir istorija susipynusi, gali mesti iššūkį viena kitai būtent todėl, kad abi pusės turi įveikti išankstinę nuomonę, jog tų skirtumų neturėtų būti, nors jų yra – ir rimtų. Iš tikrųjų kai kuriais atžvilgiais nerasime dviejų labiau viena į kitą nepanašių kultūrų, kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė. Pavyzdžiui Jungtinės Valstijos yra horizontali kultūra, o Britanija – vertikali; kitaip tariant, Jungtinės Valstijos atsirado kilus revoliucijai būtent prieš tuos dalykus – karalius ir karalienes, didikus ir paveldimas privilegijas, kurie dar ir šiandieną yra britų kultūros skiriamieji bruožai. Nors mus daug kas sieja, tačiau nemažai dalykų ir skiria. Bernardas Šo kartą pasakė, kad "Amerikiečiai ir britai yra pusbroliai, atskirti bendros kalbos:. Ar tai būtų važiavimas kita kelio puse (amerikiečiai važiuoja dešiniąja tik todėl, kad britai važiuoja kairiąja), ar kitoks stalo įrankių naudojimas (amerikiečiai šakutę ir peilį naudoja pakaitomis būtent todėl, kad to nedaro britai), arba skirtingai rašant žodžius (amerikiečiai praleidę raidę "u" tokiuose žodžiuose kaip, pavyzdžiui, colour ir behaviour tik todėl, kad juos taip rašo britai! Taigi britai ir amerikiečiai, ir kitos angliškai kalbančios tautos gerokai pasistengė, kad skirtųsi vienos nuo kitų. Dar ne kartą pamatysime, kad paslėpti mūsų skirtumai taip pat smarkiai veikia mūsų elgseną ir vienų požiūrį į kitus, kaip ir labiau į akį krintantys panašumai. Panašumai, užgožiantys mūsų skirtumus, yra stulbinantys. Šiaip ar taip, pirmieji europiečiai, sėsliai įsikūrę krašte, kuriam vėliau buvo lemta tapti Jungtinėmis Valstijomis, buvo britai: tiksliau sakant, piligrimai. Svarbu turėti galvoje, kad piligrimai buvo keliaujanti puritonų atšaka: tų radikalių religinių fundamentalistų, kuriems kadaise Henrio VIII įkurta anglikonų bažnyčia buvo pernelyg popiežiška ir katalikiška. Anglikonų bažnyčios vyresnybė irgi nebuvo patenkinta puritonais, ir nors jie vėliau turėjo nemažą įtaką Britanijos raidai (tarp kitų dalykų, pilietinį karą ir kruviną religinę nesantaiką, gavusią Rožių karo pavadinimą), protestantai ieškojo prieglobsčio ir svetur: vieni Nyderlanduose, kiti – šiaurinėje Naujojo Pasaulio dalyje, kuri vėliau tapo Jungtinėmis Valstijomis. Šiandien Britanija yra sudėtinga kultūra, nuolat besistengianti rasti pusiausvyra tarp tų dviejų fundamentalių tradicijų: aristokratiškų, hierarchinių, monarchiškų anglikonų tradicijų ir reformistinių, demokratinių, egalitarinių puritonų tradicijų, padėjusių pagrindą esminėms amerikietiškosioms vertybėms. Abiejų tradicijų šaknys glūdi giliai Britanijos istorijoje ir abi jos šiandien yra gyvos: senovinė monarchija šiandien yra viena iš nedaugelio dar pasaulyje likusių aktyvių monarchijų, o demokratinės tradicijos siekia 1215 – uosius metus, kai žmonės, privertę karalių pasirašyti Didžiąją Chartiją, įpareigojo monarchą dalytis valdžia su parlamentu. Kai šiuolaikinai amerikiečiai ir britai sutaria, tai yra tik todėl, kad ir vieni, ir kiti išpažįsta vertybes, tikėjimą ir elgseną, giliai įsišaknijusius demokratinėje protestantiškoje reformacijoje (individualumas, lygybė, pažanga ir t.t.), o kai šiuolaikiniai amerikiečiai ir britai nesutaria, taip atsitinka dėl reformistinių puritoniškų idėjų, kurios sudaro amerikietiškosios kultūros šerdį ir kurios konfliktuoja su tradicinėmis anglikoniškomis, aristokratinėmis, monarchinėmis tradicijomis, prieš kurias amerikiečiai ir sukilo (hierarchija, privilegijos, stagnacija ir t.t.) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-20
DalykasEtiketo referatas
KategorijaKita >  Etiketas
TipasReferatai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis72.05 KB
AutoriusGerda
Viso autoriaus darbų13 darbų
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasLubys
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tarptautinis protokolas ir etiketas Didziojoje Britanijoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 24 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Lubys
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą