Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Etiketas>Protokolo ir etiketo Lietuvos delegacijos į Graikiją vizitų vadyba
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Protokolo ir etiketo Lietuvos delegacijos į Graikiją vizitų vadyba

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Trumpa apžvalga. Politika ir valdžia. Mokslas ir švietimas. Skirtingos mąstysenos žmonių susitikimų aspektai. Supažindinimas. Religija, elgsenos ir manierų ypatumai. Bendravimo būdai. Elgesys viešose vietose. Dovanos. Aprangos reikalavimai. Verslo etiketas. Išvadas.

Ištrauka

Graikijos respublika, valstybė Europos pietryčiuose.Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir apie 100 salų ( 19% visos teritorijos); didžiausios salos: Kreta, Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų , Pietų ir Šiaurės Sporadų salynai, Jonijos salynas. Šiaurėje graikija ribojasi su Albanija, Jugoslavija, Bulgarija, Turkija, vakaruose Graikiją skalauja Jonijos, pietuose - Viduržemio, rytuose - Egėjo jūra. Graikijos plotas (su salomis) 131990 km2; 10.1 mln. gyventojų. Valstybinė kalba - graikų. Sostinė - Atėnai. Graikiją sudaro 9 istorinės sritys, kurios administraciniu atžvilgiuskirstomos į 51 nomą; nomai skirstomi į eparchijas. Atskirą administracinį vienetą sudaro Atonas. Krantų linijos ilgis apie 15000 km. Krantai labai vingiuoti, aukšti, statūs.Daug įlankų (didžiausios: Korinto, Patrų, Termos, Sarono), užtakių, pusiasalių (Peloponeso, Chalkidikės). Apie 70% teritorijos užima kalnai. Klimatas tipiškas Viduržemio jūros, be įprastų mums 4 metų laikų, sausa karšta vasara ir drėgna šilta žiema. Liepos vidutinė temperatūra +25 laipsniai (šiaurėje) ir +27 laipsniai (pietuose); sausio vidutinė temperatūra atitinkamai 4-6 ir 10-12 laipsnių (kalnuose žemiau 0).
2. Politika ir valdžia
Iš visų Europos šalių Graikija turi seniausią rašytinę istoriją - ji siekia II t-metį pr.m.e. II a.pr.m.e. Graikiją nukariavo romėnai, IV a. - XV a. pabaigoje į Graikiją pradėjo brautis turkai. Tik 1830.2.3 Londono konferencijoje buvo oficialiai pripažinta Graikijos nepriklausomybė. Turkų valdomas Epyras, Kreta, Tesalija, Samo salair kai kurios kitos graikų gyvenamos vietos į Graikijos valstybę neįėjo. ). XVIIIa. Antroje pusėje plėtėsi amatai, tekstilės manufaktūros, užsieninė prekyba, laivininkystė - ypač po Kiučiuk Kainardžios taikos sutarties, kuri leido graikų laivams plaukioti su Rusijos vėliava, rusų prekybos laivams laisvai plaukioti Juodosios jūros sąsiauriais; palengvėjo graikų prekyba su Rusija. 1881 Graikija atgavo dalį Tesalijos ir Epyro. Iki XIX a. pabaigos Graikiją pakaitom valdė 2 buržuazijos politinės partijos - prograsistai ir nacionalistai. Prograsistai gynė stambiosios buržuazijos interesus, dosniaidalino koncesijas užsienio akcinėms bendrovėms, ėmė dideles paskolas iš D.Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos; tai skatino ekonomikos plėtotę, bet darė Graikiją priklausomą nuo užsienio. Nacionalistai kovojo prieš užsienio kapitalo įsigalėjimą, už visų Graikijos žemių susijungimą; 1893 progresistų vyriausybė, nebeišsimokėdama skolų užsieniui, paskelbė Graikijos valstybės bankrotą. 1897 Graikija pralaimėjo karą Turkijai dėl Kretos ir turėjo sumokėti 100 mln. frankų kontribucijos. Užsienio valstybės paskolino Graikijai reikiamą sumą, bet įsteigė tarptautinę komisiją, kuri gavo teisę kontroliuoti Graikijos finansus.
XIX a. pabaigoje Graikijoje ėmė kiek sparčiau vystytis kapitalizmas. Pagausėjo pramonės darbininkų, atsirado profsąjungų. Graikijos ūkis tarp I ir II pasaulinio karo vystėsi labai iš lėto. Sunkisios pramonės beveik nabuvo. 1924 - 1926 žemės reforma mažai tepelietė dvarus. Skaudžių padarinių Graikijos ekonomikai turėjo 1929 - 1933 metų ekonominė krizė. 1931 buvo 200000 bedarbių. GKP kovojo už darbo žmonių teises, prieš monarchiją, užsienio imperialistų diktatą. Nuo 1952 Graikija yra NATO narė. 1965 prasidėjo politinė krizė, kurios metu kelis kartus keitėsi vyriausybė. 1967.VI.14 buvo palestas Graikijos parlamentas, bet naujų rinkimų surengti nebepavyko. Įsigalėjo karinė fašistinė diktatūra. Valdžia suiminėjo demokratus, trėmė juos į negyvenamas salas. Naujają vyriausybę sudarė karinės chuntos vadovas pulkininkas G.Papadopulas. XI.25 aukštųjų karininkų grupė nuvertė Papadopulą, o prezidentu paskyrė generolą F.Gizikį. Vėl buvo sustiprintospažangiųjų jėgų represijos, atkurta daug koncentracijos stovyklų. Graikijos ministru pirmininku tapo A.Andrucopulas. 1974.VII Graikija inspiravo valstybės perversmą Kipre, ketindama jį aneksuoti. Šiam planui nepavykus, vyriausybė atsistatydino. Fašistinė diktatūra žlugo. 1974.VII.24 Karamanlis grįžęs iš emigracijos, sudarė dešiniąją demokratinę vyriausybe. 1980 įstojusį į Euoropos bendriją Graikikija tapo šios organizacijos dešimtąja nare. 1998 pradžioje Atėnuose veikia Lietuvos ambasada.
Mūsų dienų Graikija yra parlamentinės demokratijos valstybė, turinti prezidentą, ministrą pirmininką (tikroji vykdomoji valdžia, atstovaujanti daugumos partijai ) ir vienus įstatymų leidybos rūmus. Monarchija neturi jokios valdžios ir šaliai niekur neatstovauja. Politika Graikijoje yra gyvenimo būdas, ja persiėmę visi- nuo taksi vairuotojo gatvėje iki profesionalaus politiko Atėnuose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-27
DalykasEtiketo referatas
KategorijaKita >  Etiketas
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis57.69 KB
Autoriusala
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasDoc.A.Lubys
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Protokolo ir etiketo Lietuvos delegacijos i Graikija vizitu vadyba [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Doc.A.Lubys
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą