Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Etiketas>Tarptautinis protokolas: Turkija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Tarptautinis protokolas: Turkija

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Istorinė ir politinė apžvalga. Mokslo ,meno ir kultūros įžymybės. Religija. Bendravimo ypatumai. Maitinimosi ypatumai. Susipažinimas. Sveikinimasis. Verbalinės ir neverbalinės kalbos ypatumai. Požiūris į laiką. Elgesys viešose vietose. Pagrindinės šventės. Kasdieninė tvarka įstaigose. Derybų ypatumai. Korespondencija. Išvados.

Ištrauka

Kas ta Turkija? Geografas atsakytų: Turkija – tai šalis turinti 781 tūkstantį kvad , metrų ,kuri driekiasi per Europą (3%) ir Aziją (97%) teritorijos. Šalies krantus skalauja keturios jūros :šiaurėje – Juodoji, vakaruose – Marmuro ir Egėjo, pietuose –Viduržiemio.
Istorikas atsakytų: Turkija – tai šalis, kurioje savo žymų pėdsaką paliko daugelis galingų civilizacijų.
Ekologas atsakytų: tai šalis, kurią puošia nepakartojamo grožio gamta, nuostabios, išskirtinės jūros, nesibaigiantys paplūdimiai ir švelni saulė.
Būtent čia harmoningai susilieja rytų egzotika ir vakarų veiklumas. Turkija įvairialypė – saulė, jūra, kalnai, ežerai ir pušynai, gražios ir jaukios įlankos, paplūdimiai, čia gausu archeologinių paminklų: senovės rūmų ir tvirtovių, bažnyčių ir kapaviečių, teatrų, akvedukų, tiltų ir pirčių.
Turkijos lankytojas, sužavėtas gamtos grožio ir jaudinančių senovės paminklų, negali nepastebėti, kad jos kultūros šaknys siekia antikos epochą. Čia, Mažosios Azijos senovės miestuose, kažkada augusiuose ir klestėjusiuose, gyveno ir kūrė didingi žmonės. Šiuose kraštuose gimė Homeras, vienas pačių žymiausių visos žmonijos civilizacijos poetų. Išdailintame Efese gyveno antikinės filosofijos pradininkai Heraklitas ir Demokritas. Halikarnase savo darbus rašė "istorijos tėvas" Herodotas.

Senovės hetitai įkūrė imperiją šiame Azijos pusiasalyje daug anksčiau, negu jis tapo Rytų ortodoksų bažnyčios vieta.Po didžiosios krikščionybės schizmos įvyko bažnyčios susirinkimas Konstantinopolyje .Bizantijos imperija tapo lygi Romos imperijai. Tačiau apie 1000m. Musulmonai ėmė grasinti Bizantijai – pirmiausia seldžiukai, vėliau osmanai, ilgainiui tapę otomanais .Kovos dėl pranašumo regione tęsėsi šimtus metų. Galiausiai otomanai sužlugdė Bizantiją.
Europiečių užkariavimai. Antpuoliai iš išorės, korupcija ir abejingumas pakirto atamanų valdžią . Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Otomanų imperija suskilo į nesuskaičiuojamą daugybę Europos administracinių vienetų. Valdant emaliui Ataturkui ( taip jis pavadintas vėliau; jo vardas reiškė "Turkijos tėvas"). Turkija kariavo dėl nepriklausomybės su europiečiais ( ir kitais kaimynais) ir 1923 m. Tapo nepriklausoma respublika. Ataturkas pradėjo modernizuoti valstybę Europos šalių pavyzdžiu. Šiandien jau matome, kad šiam kraštui būdingi islamo ir krikščionybės, Otomanų ir Bizantijos, Vakarų ir Rytų bruožai.
Šiandien Turkija yra demokratinė respublika, turinti parlamentą premjerą ir prezidentą. Vis dėlto islamo fundamentalistai nuolat pasaulinę tvarką bando pakeisti islamiška. Nuolatinės politinės krizės, tikros ar įsivaizduojamos, jausmas dažnai vertė vyriausybę imtis griežtų priemonių. Turkija pagarsėjusi kaip piliečių ir žmogaus teisių pažeidėja.
Turkija yra pietvakarių Azijos valstybė. Tik nedidelė jos teritorijos dalis (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) - Azijoje. Ši valstybė rytuose ribojasi su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu (bendras sienų ilgis – 610 km) ir Iranu (sienų ilgis – 454 km), pietuose – su Iraku (331 km) ir Sirija (877 km), vakaruose – su Graikija (212 km), šiaurėje – su Bulgarija (269 km). Turkijos plotas – 814 578 kv.km.; bendras sausumos sienų ilgis – 2578 km; vandens – 8333 km. Nuo Europos Turkiją skiria du siauri sąsiauriai. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Turkijoje oficiali religija nėra patvirtinta, tačiau dauguma gyventojų yra turkai musulmonai.
Turkijos Respublikos prezidentas – Ahmet Necdet Sezer. Šis Turkijos Respublikos prezidentas yra dešimtasis. Didžioji Turkijos nacionalinė asamblėja (Türkiye Büyük Millet Meclisi) jį išrinko 2000 m. gegužės 16 d., kuomet pasibaigė dešimtmetį šalį valdžiusio Süleyman Demirel kadencija. Sezeras yra sekuliaristas, dėl to kartais kyla nesutarimų su proislamiškų pažiūrų ministru pirmininku Recep Tayyip Erdogan. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-25
DalykasEtiketo referatas
KategorijaKita >  Etiketas
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis23.44 KB
AutoriusEgle
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus kooperacijos kolegija, VšĮ
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tarptautinis protokolas Turkija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus kooperacijos kolegija, VšĮ / 4 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą