Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Etiketas>Verbalinis ir neverbalinis bendravimas (2)
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Verbalinis ir neverbalinis bendravimas (2)

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Žodinis (verbalinis) bendravimas. Viešosios kalbos ypatumai. Viešųjų pasisakymų sandara. Bendravimas telefonu. Dalykinis bendravimas raštu. Konferencijos organizavimas. Susirinkimo organizavimas. Bendravimas telekomunikacijos pagalba. Neverbalinis bendravimas. Neverbalinių ženklų tipai. Neverbalinės bendravimo priemonės. Pabaiga.

Ištrauka

Mūsų bendravimas kupinas staigmenų, prieštaravimų, smagių minučių ir konfliktų.

Bendravimas atsirado kartu su žmonija, tačiau šio meno dar nesame dorai įvaldę.

Bendravimas – tai dviejų arba daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama

informacija ir patenkinami saugumo, saviraiškos, dominavimo ir kiti poreikiai.

Bendravimo prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti
kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Tik esant tokiam atsivėrimui, bendravimas turi prasmę.
Bendraujant gerai būtų prisiminti tris principus.
Pirmiausia - empatija - gebėjimas įsijausti į kito vidinį pasaulį, "pagyventi" jo emocijomis, pažvelgti jo akimis į aplinką ir į save. Reikia prisiminti, kad svarbiausia empatijoje - kito supratimas, jį gerbiant noras jam pagelbėti. Tam tinkamai pasitarnauja autentiškumo principas: nuostata kiekviename bendravimo akte likti savimi, tikruoju "aš", nesidangstančiu jokiomis kaukėmis. Bendravimas tampa lygiavertis, kai neužmirštame ir trečio, labai svarbaus akceptacijos principo: turimas galvoje visuminis kito žmogaus priėmimas, stengiantis pokalbyje jį pasitikti kaip vertą visokeriopos pagarbos subjektą, be išankstinių nuostatų ir prietarų, kad galėtume pašnekovą girdėti ir pokalbio metu mumyse formuotųsi tapatus kito vaizdas.
Taigi, bendravimas atskleidžia savo prasmę ne tik kaip malonumo siekimas, bet ir kaip vertybė, praturtinanti abi bendraujančias puses.


Specialistai išskiria tokias bendravimo rūšis:
1. verbalinis bendravimas ( žodžių ir jų junginių prasmė );
2. paraverbalinė kalba ( tariamų žodžių garsumo įvairovė, tyla ir pašnekovo pertraukimas pokalbio metu );
3. neverbalinis bendravimas ( kūno kalba ).

Žodinis ( verbalinis ) bendravimas – tai tarpusavio sąveika, naudojant kalbos ženklus tarp dviejų ar daugiau žmonių. Jis būna rašytinis ir sakytinis. Rašytinis bendravimas vyksta tuomet, kai informacijai perduoti pasitelkiamas raštas. Pirmasis – atsakingesnis, nes rašant renkama medžiaga, apmąstomas informacijos tekstas, daug dėmesio skiriama raštų stiliui. Nemaži reikalavimai keliami ir viešiems pasisakymams.
Keičiantis žodine informacija perduodamas susidedantis iš keturių dalių pranešimas:
1. Pranešimo turinys ( apie ką informuoju – tai labai svarbu pokalbiuose ir diskusijose );
2. Savęs atskleidimas ( ką pasakau apie save );
3. Tarpusavio santykiai ( kokios nuomonės apie partnerį, t.y. kokie santykiai tarp siuntėjo ir gavėjo );
4. Kreipimasis ( ką noriu pranešti, paprašyti, nurodyti, liepti ir pan. ). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-03
DalykasEtiketo referatas
KategorijaKita >  Etiketas
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis100.57 KB
AutoriusUgne
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Verbalinis ir neverbalinis bendravimas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą