Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Etiketas>Etiškas vadovas (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Etiškas vadovas (2)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Vadovo asmenybė. Vadovo dorovingumas. Vadovų tipologija. Išvados.

Ištrauka

Vadovas – asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos ir ištekliai būtų nukreipti organizacijos tikslams siekti. Pagrindinė valdymo užduotis – numatyti trokštamą organizacijos ateitį ir vesti į tą ateitį organizaciją. Vadovavimo procesas – tai valdymo pastanga išlaikyti žmones orientuotus į organizacijos tikslus.
Ar kiekvienas vadovas gali sėkmingai vadovauti? Pabandykime į šį klausimą atsakyti.
Įprasta sakyti, jog geras vadovas – tai etiškas vadovas. Etiško vadovo samprata apima asmenybinius, profesinius (dalykinius) ir dvasinius (moralinius) dalykus (Kučinskas, 2007).
Etika į žmogų žiūri kaip į unikalų individą, turintį savo tiklsus ir poreikius. Žmogaus vertingumą sudaro ne biologinė, bet socialinė, dvasinė jo vertė. Kurdamas ne tik materialines, bet ir dvasines vertybes ir šitaip sudarydamas naują savo egzistencijos turinį, žmogus ir iškyla virš jį supančio pasaulio bei savo paties biologinės prigimties.
Tačiau išreikšti ir realizuoti savo tikrai žmogišką esmę žmogus gali tik būdamas dorovine asmenybe, įtvirtindamas savo dorovinį vertingumą. Dorovinis žmogaus vertingumas labiausiai jį išaukština, sukuria jo tikrąjį žmogiškąjį orumą, pagrįstą pačiomis aukščiausiomis vertybėmis – gėriu, teisingumu, pareiga, atsakomybe, sąžine ir kt. (Vyšniauskienė, Kundrotas, 2002).
Tikslas – išanalizuoti vadovo etikškumą.
Uždaviniai:
1. apibūdinti vadovo asmenybę;
2. išnagrinėti vadovo dorovingumą;
3. tipizuoti vadovus etiškumo aspektu

Vadovo asmenybės požymiai:
1. tai sudėtinga, unikali, nepasikartojanti sistema ir tuo skiriasi nuo kitų asmenybių;
2. yra visos žmogaus psichinės veiklos – procesų, būsenų, savybių – interpretatorius, kuriam būdinga savireguliacija ir adaptacija supančioje aplinkoje;
3. visada komunikuoja su kitomis asmenybėmis ir užima tam tikrą padėtį socialinėje aplinkoje;
4. asmenybe gali tapti kiekvienas žmogus, bet ne kiekvienas žmogus yra asmenybė.
Yra įvairių asmenybės struktūros modelių. Vadovui būdingas toks asmenybės struktūros modelis:
• aktyvumas (poreikiai, emocijos, žinojimas, valia);
• veiklos (ir bendravimo) kryptingumas (nuolatinė ir situacinė motyvacija);
• gebėjimas (gabumai, intelektas, patirtis, t.y. žinios, įgūdžiai, mokėjimai);
• būdas (temperamentas, charakteris).
Kas skatina vadovo aktyvumą? Pagrindinė priežastis – įvairūs poreikiai, atsirandantys ir instinktinių potraukių, ir pažinimo (asmeninės patirties) pagrindu.
Poreikis – biologinio, materialiojo, kultūrinio ar dvasinio trūkumo emocinis išgyvenimas ir siekis jį pašalinti. Individas visada tenkina poreikius, kurie būtini jo egzistencijai. Būtinų objektų siekį gali motyvuoti pageidavimai, prestižas, mada ir kt., todėl tokius poreikius geriau vadinti pageidavimais, norais, lūkesčiais ir pan.
Vertybės – tai pagrindiniai įsitikinimai ir prielaidos apie verslo, tikslų, žmonių ir organizacijos ryšių esmę. Jos lemia norimus galutinius tikslus bei vizijas.
Vertybes taip pat galima apibūdinti kaip pasirinkimą to, kas yra svarbu ir verta dėmesio bei pastangų. Vertybės yra nematomos, tad sunkiai suprantamos.
Vadovo vertybių sistema yra glaudžiai susijusi su visos organizacijos vertybių sistema. Tad organizacija gali ir net privalo keisti darbuotojų vertybes moralizuodama, įvardindama kažką kaip gėrį, kažką – kaip blogį, vadovaudamasi autoritetais. Organizacijos vadovai, administracija gali keisti pavaldinių vertybes savo asmeniniu pavyzdžiu (kas nors juo paseks). Tada jos tampa asmeninėmis, prioritetinėmis, nuosekliomis, patvariomis. Jos perkainojamos, įvertinamos, priimamos arba atmetamos.
Ilgainiui vertybės virsta įsitikinimais, o vėliau – prielaidomis (tai esminė organizacijos filosofijos dalis). Jos (kaip ir įpročiai) tampa pasąmonės dalykais. Žinoma, keičiantis aplinkos reikalavimams, situacijai, verslo tradicijoms, būtina lanksčiai reaguoti į organizacijos vertybes; organizacijos neturi prieštarauti pokyčiams, vystymuisi, turi atitikti visuomenėje vyraujančioms vertybėms.
Bendromis (suderintomis) vertybėmis nusakoma:
• pagrindiniai organizacjos tikslai;
• pageidautini būdai šiems tikslams pasiekti;
• pagrindinės darbuotojų pareigos organizacijoje;
• elgesio būdai, naudojami siekiant efektyviai atlikti vaidmenį;
• taisyklių ir principų rinkinys, skatinantis organizacijos identiškumą ir sutelktumą.
Taigi galima teigti, kad:
• ir vadovui, ir darbuotojams būtina žinoti ir suprasti vieniems kitų vertybes, kad būtų galima jas derinti, efektyviai siekiant organizacijos tikslų;
• ir vadovui, ir darbuotojui privalu vadovautis deklaruojamomis vertybėmis, taikyti tuos pačius principus ir sau, ir kitiems;
• vadovas turi sugebėti perteikti organizacijos vertybes naujiems organizacijos darbuotojams.
Tyrimais patvirtinta, kad teisingai save vertinantys žmonės yra lankstūs, geranoriški, empatiški kitų atžvilgiu, populiarūs ir lengvai tampa lyderiais. Vadovas, susidaręs realų ir adekvatų savojo "Aš" vaizdą, siekia partneriško ir konstruktyvaus bendravimo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-15
DalykasEtiketo referatas
KategorijaKita >  Etiketas
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai4 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis24.91 KB
AutoriusKristina
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasL. Rupšienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Etiskas vadovas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • L. Rupšienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą