Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Etiketas>Ispanijos kultūra ir etiketas
   
   
   
-1
naudingas +2 / nenaudingas -3

Ispanijos kultūra ir etiketas

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Ispanijos kultūros savitumų ir nacionalinių ypatumų aprašymas. Trumpas Ispanijos šalies aprašymas. Tarptautinio verslo su Ispanijos šalimi ir kultūros ryšys. Laiko naudojimo savitumai. Skirtingos mąstysenos žmonių susitikimų aspektai. Ispanijos žmonių religijos, elgsenos ir manierų ypatumai. Bendravimo būdai. Elgesys viešose vietose. Dovanų bei suvenyrų parinkimas ir įteikimas. Aprangos reikalavimai. Išvados.

Ištrauka

Dauguma ispanų bendraudami atsižvelgia į platesnį kontekstą: atitinkamai pagal dalyvaujančiųjų pareigas, statusą ir situaciją ispanai apdairiau atrenka, ką ir kaip sakyti, negu panašioje padėtyje atsidūrę daugelis šiauriečių. Hierarchijos svarba ir priklausymas nuo kitų reikalauja atidžiai parinkti žodžius; savo nuomonę, ypač darbe, jie išsako labai atsargiai – atviresni būna nebent siaurame šeimos ar patikimų draugų rate. Ispanai, kaip dauguma romanų, mėgsta sklandžius darbinius tarpusavio santykius, juo labiau su pašaliečiais, ir iš paskutiniųjų tikina, kad viskas gerai, viskas kaip reikiant, net jei taip ir nėra. Ir ne norėdami apgauti, bet būtinai stengdamiesi atrodyti pajėgūs partneriai ir neprarasti gero vardo akyse žmonių iš valstybių su dideliais ištekliais. Todėl nepaprastai svarbu nuolat pasitvirtinti informaciją, turėti daugiariopus nepriklausomus ir patikimus šaltinius, kad galėtumėte pasitikrinti ir pasiaiškinti tai, kas jums buvo pasakyta, ir sugebėti skaityti tarp eilučių.
Kaip ir kitose romanų kultūros kraštuose, čia labai kliaujamasi dedukciniu procesu: svarbu ir vyksmas, ir galutinis rezultatas. Tačiau ispanai sykiu yra ir asociatyvios logikos – remiasi tuo, kaip panašiose situacijose sekėsi kitiems žmonėms (net jei abi situacijos nėra tiesiogiai susijusios). Kadangi ispanai labai įninka į patį procesą, jie gali nesuprasti ar dėl išorinių apribojimų nepajėgti sekti visos eigos, reikalingos planams įgyvendinti. Tad svetimšaliams itin svarbu visą laiką dalyvauti ir jiems padėti vykdyti tai, dėl ko buvo sutarta. Tačiau visa tai reikia daryti labai taktiškai, neįžeidžiant jų savigarbos, nesumenkinti jų sugebėjimo savarankiškai tvarkytis: tad niekam nebūkite įkyrus, bet visuomet pasiekiamas; visad imlus jų papročiams ir, kur galima, teikiantis reikalingos informacijos bei pagalbos, kad darbai būtų atlikti.


Mūsų laikais Ispanija vėl tampa svarbia pasaulio veikėja iš dalies todėl, kad yra Europos Sąjungos narė ir turistams ir verslininkams atsiveria kaip kontrastų ir nuostabios įvairovės šalis. Priešingai stiprios rankos įvaizdžiui, kurį galima susidaryti iš kastiliškos Ispanijos penkioliktame amžiuje ir jos įtakos Naujojo Pasaulio raidai, Ispanija nuolat dėjo pastangas susivienyti į vientisą, sklandžiai veikiančią nacionalinę visumą. Tik istorinės savo šlovės metu, valdant karaliui Ferdinandui ir karalienei Izabelei, Ispanija tapo galinga suvienyta valstybe.
Šiuolaikinė Ispanija, kaip ir per didžiąją savo istorijos dalį, yra įvairių, skirtingų rajonų, pasižyminčių ypatingu savitumu, sąjunga. Centrinis Kastilijos rajonas yra karališkoji Ispanija su būstine Madride. Šiaurės rytuose yra Katalonija, toks savitas regionas, kad vietinė katalonų kalba pripažinta (oficialiai Europos Sąjungos) kaip viena iš didžiųjų savarankiškų Europos kalbų. Katalonijos gyventojai tokie pat įnirtingai nepriklausomi. Jei medrileños (madridiečiai) save laiko kilniais aristokratiškos kultūros tradicijos paveldėtojais, katalonai save laiko įsitvėrusiais dabarties (čia ir dabar) ir garsėja verslo, moderniojo meno (dailininkas Pikasas ir Barselonos architektas Gaudi) bei prekybos laimėjimais. Tarp katalonų ir kastiliečių kartais įsiplieskia ne itin draugiški vaidai. Kastiliečių kalba yra gryniausia Madride ir pasižymi daugelio, bet ne visų šnypščiamųjų balsių šveplavimu; tai kilę iš to, kad karalius Karlas V šveplavo ir jam pataikaudami ėmė švepluoti artimiausi jo dvariškiai, busimieji aristokratai. Piečiau nuo Madrido yra La Mančos provincija, nedirbdama, anksčiau apleista lyguma, tinkama ganykloms; Galisija šiaurės vakaruose turbūt yra skurdžiausias Ispanijos rajonas, bet garsėjantis įspūdingomis jūros gėrybėmis ir sunkiu, spalvingu žemdirbių gyvenimu. Estremadūra, pasienio rajonas tarp Ispanijos ir Portugalijos, yra, ko gero, laukiniškiausias, mažiausiai įsisavintas rajonas visoje Europoje. Šiaurės vidurio regione, aprėpiančiame Pirėnų kalnus tirk Ispanijoje, tiek Pietų Prancūzijoje, yra baskų kraštas, įnirtingai už nepriklausomybę kovojanti tauta, kilusi nei iš vienos, nei iš kitos šalies. Etnografai baskų kultūrą kildina iš ikiromėniškųjų tenykščių europiečių. Kartkartėmis šiame regione kyla neramumų, kai nepriklausomybės šalininkai stoja į kovą su kastilietiška vyriausybę Madride už savo suverenitetą bei nepriklausomybę. Ir dar yra Andalūzija, ta kultūrinė nevientisa riba palei pietinį Ispanijos krantą, kur dėl vyravimo varžėsi ispanai, maurai ir čigonai. Šiame regione susiduria ispanų, arabų, prancūzų ir anglų kalbos ir iš to išsirutuliojusi Sevilijos flamenkų kultūra bei ispaniškasis barokas išreiškia nepaprastą šio regiono lydinį. Nepaisant šių specifinių skirtumų, daugumai ispanų būdinga svarbiausia nuostata apie "ispaniškuma", apie priklausoma ne tik savo gimtajam regionui, bet ir didžiajai (kylančiai) bendranacionalinei Ispanijai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-16
DalykasEtiketo referatas
KategorijaKita >  Etiketas
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis28.24 KB
Autoriustonishius
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ispanijos kultura ir etiketas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
-3
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą