Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Etiketas>Mandagumo raiška lietuvių kalboje (2)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Mandagumo raiška lietuvių kalboje (2)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Mandagumo raiška. Elgesio taisyklės. Kalbos kultūra. Sveikinimasis ir prisistatymas. Susirašinėjimas. Išvados.

Ištrauka

Žodis etiketas yra prancūzų kilmės. Senoji jo reikšmė – tai nustatyta tvarka ir elgesio formos. Kintant istorinėms socialinėms sąlygoms, pakito ir etiketo reikšmė – dabar žodis etiketas suprantamas liaudiškiau. Tai papročiais virtusios žmonių elgesio taisyklės, apimančios išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus.
Svarbi bendravimo su žmonėmis priemonė ir išraiška yra kalba. Apie žmogaus elgesio kultūrą pirmiausia spendžiama iš kalbos. Kultūringas elgesys labai susijęs su mandagumo žodžių reišme bei vartosena.
Lietuvių kalba, būdama labai sena, yra nuostabios sandaros, tobulesnė net už senąją graikų kalbą, turtingesnė už lotynų ir kur kas subtilesnė. Be to, lietuvių klaba yra daug artimiau su jomis susijusi negu kas kita, kas sukurta gamtos, ne tik žodžių šaknimis, bet ir gramatinės struktūros formomis bei morfologine jų sandara.
Ne visi Lietuvos žmonės žino, kaip mandagiai elgtis, kalbėti, atrodyti. Dabar mes kiekvienas norime mokėti mandagiai elgtis mokykloje, įstaigoje. Mūsų savigarba skatina labiau rūpintis mandagumo žodžiais, kad jie būtų ne tik taisyklingi, bet ir atitiktų gimtosios kalbos dvasią. Vis dažniau į vyresnį žmogų jaunimas kreipiasi – Jūs. Pradeda vertinti žmogaus gyvenimo patirtį.
Manau mandagumas reikalingas visada. Mandagumu žmogus gali pasiekti daugiau savo gyvenime. Kiekvienas nori, kad su juo elgtūsi mandagiai, todėl pirmiausiai reikia pradėti nuo savęs. Kai pats pirmas pradėsi mandagiai elgtis, su tavimi kiti elgsis taip pat mandagiai.

Raštuose prašymuose ir panašiuose dokumentuose greta asmenvardžių gali būti mandagumo žodis, garbės vardo, laipsnio, pareigų pavadinimas: ponas Jonas Jonaitis, profesorius Aleksas Aleksynas, direktorius Petras Petraitis, gerbiamasis Domas Tamašauskas.
Prašymuose, kvietimuose ir panašiuose dokumentuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno į kurį kreipiamės, pavadinimas:
Varėnos rajono Merui,
Varėnos "Ąžuolo" vidurinės mokyklos Direktoriui,
Globos ir rūpybos skyriaus Vedėjui.
Gali būti vartojami tokie kreipiniai: Gerbiamasis Jonaiti; Ponas / Pone Petraiti; Profesoriau Jonaiti; Gerbiamasis vedėjau; Pone direktoriau; Gerbiamieji; Didžiai gerbiamieji; .Gerbiamasis pone (žodžiai ponas, ponia trumpinant žymimi mažąja raide p.: Gerb p. ).
Oficialioje kalboje rekomenduojama įvardžiuotinė kreipinio forma: Gerbiamasis! Gerbiamoji! Gerbiamieji! Neįvardžiuotinė forma vartojama tik junginyje Didžiai gerbiamas pone, viršininke, direktoriau.
Dokumento pabaigoje – prieš parašą taip pat galima parodyti savo pagarbą adresatui: dažniausiai vartojami du pagarbos raiškos būdai – Su pagarba arba pagarbiai. Abu šie variantai yra lygiaverčiai. Ir vienas, ir kitas gali būti vartojami. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-04-27
DalykasEtiketo referatas
KategorijaKita >  Etiketas
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis17.91 KB
AutoriusRenata
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasB. Zaveckienė
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
FakultetasEdukologijos ir socialinio darbo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mandagumo raiska lietuviu kalboje (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Marijampolės kolegija / 2 Klasė/kursas
  • B. Zaveckienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą