Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Etiketas>Išsiauklėjimo nustatymas pagal elgesį
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Išsiauklėjimo nustatymas pagal elgesį

  
 
 
123456
Aprašymas

Įžanga. Apie elgesį. Dorovė, estetika ir etika. Susipažinimas, sveikinimasis ir vizitai. Prisistatymai. Elgesys prie stalo. Darbinis auklėjimas. Išvados.

Ištrauka

Šioje žemėje nėra meilės didesnės už motinos meilę. Motina sutinka pati nevalgyti, kad tik vaikas būtų sotus, sutinka pati šalti, kad tik vaikui būtų šilta, pati vergti, kad vaikas juoktųsi. Dėl tos meilės motina yra nė kieno nepavaduojama. Jos širdies šiluma tirpdo vaiko piktus palinkimus ir mylėdamas motiną jis daro visa, ko jis iš jo reikalauja.
Bet antra vertus, ta meilė gali būti ir labai pavojinga. Mat, nelaimė, ji kartais esti kvaila. Mylėdama vaiką, motina nepajėgia užduoti jam širdį trumpai valandėlei ir tuo būdu tiekia jam daug didesnio ir ilgesnio skausmo. Pavyzdžiui, vaikas, sirgdamas viduriais, panoro obuolio, ir motina, nepakeldama jo ašarų, pildo jo norą. Vaikui tenka ilgiau ir sunkiau sirgti ar net ir gyvybės nustoti. Arba vaikas padarė kokį negerą darbą. Motina mato, kad reikia jį nubausti, bet pamačius jo ašaras gailis atleidžia. Ir šalindama nuo jo trumpos valandėlės skausmą, stumia jį į daug ildesnį, gal ir amžinąjį.
Todėl nereikia nelaimingesnių vaikų už tuos motinos lepinamus ir labiausiai mylimus valiukėlius. Tos mylinčios motinos yra tų savo mylimiausių vaikų didžiausios neprietelės, nes pataikaudamos jiems ir gailėdamosios jų jos tomis savo mylinčiomis rankomis stumia juos į pražūtį.
Tad motina turi valdyti savo meilę, stenktis, kad ji būtų ne žliba ir kvaila, tematanti tai, kas čia pat panosyje, bet kad žiūrėtų toli ir regėtų visą vaiko gyvenimą ir visą auklėjimą taikintų prie vieno tikslo, nors širdį ir kažin kaip skaudėtų.
Koks gi yra tas vyriausias auklėjimo tikslas? Pažiūrėję į katekizmą, randame šiyokį klausimą: ,, Kam dievas sutvėrė žmogų?" Ir atsakoma taip: ,, Kad žmogus Dievą pažintų, mylėtų, Jam tarnautų, o miręs gautų dangų".( Šatrijos Ragana )
Mokslo įrodyta, jog gerai elgtis žmonės stengiasi labai seniai- jau keli tūkstančiai metų. Šį teiginį patvirtinančių duomenų esama nuo pat rašto atsiradimo, tačiau, be abejo, žinios apie gerą elgesį kaupėsi ir kur kas senesniais laikais. Jos buvo ir yra būtinos žmonių visuomenei. Nė viena visuomeninė epocha negalėjo apsieiti be tam tikrų bendravimo formų.
Tai rodo ne tik didaktiški antikos laikų eilėrasčiai, bet ir Homero "Odisėja" bei senovės šiaurės tautų sagos apie dievus ir didvyrius. "Edoje" plačiai pasakojama apie tų laikų užstalės papročius. Būta labai išsamių taisyklių, kaip ir į kieno sveikatą gerti, o už jų pažeidimą buvo taikomos tam tikros bausmės. Ypač gerbiamas svečias- kaip ir šiandien- buvo sodinamas į garbingiausią vietą. Savo "Ars amandi"- kūrinyje apie "meilės meną"- romėnų poetas Ovidijus dar prieš mūsų erą perspėja jaunus tų laikų žmones, kad jie saikingai gertų ir valgytų, bet, kita vertus, jam atrodo normalu, jeigu jaunos gražuolės gerbėjas įkiš į jos vyną pirštą ir tuo pačiu ugningu skysčiu užrašys ant stalo ne mažiau ugningą prisipažinimą.
Saviaukla- tai charakterio formavimo būdas, sąmoningas vertingų žmogiškųjų savybių ugdymas savyje. Akademiškas I.Pavlovas pabrėždavo, kad žmogus vienintelė sistema, sugebanti save reguliuoti, t.y pati save tobulinti.
Saviauklą turi skatinti norą steigti naudos visuomenei, bėti gerbtinam kolektyvo nariui.
Dorovinė saviaukla remiasi marksistine- leninine ideologija. Tai įgalina jį teisingai vertinti kiekvieną visuomeninį reiškinį, teisingai spręsti visus klausimus ir nulemia jo visuomeninį ir asmeninį elgesį. Saviaukla padeda žmonėms bendrauti, duodama naują paskiram žmogui, ir kolektyvui.
Saviauklos prielaida yra savikritiškas ir drąsus savo klaidų įsisamonimas. Be trūkumų įveikimo ir vertingų charakterio įpatybių ugdymo saviaukla neįsivaizduojama.
Žmoguje, kaip ir mene, forma turi atitikti turinį. Išvaizda paprastai atspindi vidinę žmogaus kultūrą.
Mūsų visuomenėje lavinimuisi ir saviauklai yra neribotos galimybės: dieninės ir vakarinės mokyklos, stacionarios ir neakivaizdinės aukštosios mokyklos, kursai, kultūros universitetai, meno saviauklos rateliai, platus bibliotekų ir skaityklų tinklas, paskaitos, dailės parodo, teatrai, kinas, koncertai, radijas, televizija ir t.t. literatūra mūsų šalyje prieinama visiems: knygos išeina dideliais tiražais ir yra pigesnės nei kur kitur.
Auklėjant save, ugdantis gražias manieras ir skonį, naudinga stebėti, kaip žmonės bendrauja tarp savęs kasdieniniame gyvenime, darbe ir ilsėdamiesi. Pastabumas padeda lengvai atskirti, kas gera ir kas bloga, kas gražu ir kas negražu, kas natūralu ir kas dirbtina, kur geras skonis o kur blogas.
Mandagus elgesys remiasi ne mechanišku atskirų taisyklių iškalimu, bei geru gyvenimo pažinimu, patirtimi.
Be visuomeninio gyvenimo ir gamtos, estetiškai auklėja tokios meno rūšys, kaip literatūra, vaizduojamasis menas (tapyba, skulptūra, grafika), muzika, teatras, kinas, baletas, architektūra, taikomoji dailė ir k.t. Didelė reikšmė, formuojant naują žmogų, tenka literatūrai ir menui. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-30
DalykasEtiketo referatas
KategorijaKita >  Etiketas
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis19.95 KB
AutoriusAusra
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Issiauklejimo nustatymas pagal elgesi [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą